Tai, kas yra širdyje..

Koks žmogus galėtų sakyti, kad fotografija yra nuobodi?  Tik toks, kuris nemoka džiaugtis visai nereikšmingais dalykais. Tai ne tik užrakto mygtuko paspaudimas ir ” štai nuotraukėlė! ”  Tai kai staiga į galvą šauna nauja idėja ir bet kuriuo paros metu, bet kokiu oru ir bet kokia nuotaika bei savijauta, griebi fotoaparatą ir skubi fotografuoti. Kai padarai begalę nuotraukų ir iš jų nėra “to kadro” užplūsta nedidelis apmaudas ir dar didesnis noras stengtis. O po nevykusių kadrų, pamačius, tai, ko norėjai, veidą papuošia plati šypsena ir džiaugsmas akyse.
Žaibai atrodo baisūs, bet kai juos fotografuoji, prarandi baimės jausmą. Niekas nemėgsta keltis labai anksti ryte į darbą, bet kai rytais tvyro rūkas ir paslaptinga migla, nereikia jokio žadintuvo, kuris priverstų atsikelti. Tvyrant baisiam žiemiškajam šalčiui ir rytinei tamsai, kai viskas padengta šerkšnu ir blizga gatvės, nejauti jokios šalnos. Naktį, kol užfiksuoji besisukančias žvaigždes ir ryškius žvaigždynus, turi laukti gerą valandą laikydamas mygtuką ir tai visai nenusibosta.  Kai vidurnakti stipriai lyja, kol dauguma žmonių jau miega, išbėgi su fotoaparatu į gatvę, fotografuoji nežinia ką ir jautiesi laimingas..

Tai yra fotografija.


-Ingrida