Tai Vilnius. O jame gyvena daug gerų žmonių. Kasdien jie skuba, lekia, žiūri į priekį. O kartais žmonės pakyla aukštyn ir žiūri į miestą nuo viršaus. Dažniausiai norėdami palydėti savo mintis su besileidžiančia saule arba išbarstyti savo širdies dūžius su vėju.
"Vilniuje nebėra nieko realaus. Jo namai gali kisti, mainytis vietomis, pranykti, o paskui vėl atsirasti."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą